Veteranai

Girius Merkys
GaDi festivalio įkūrėjas (2006m)

GaDi festivalio idėja man gimė dar organizuojant 2005 m. GaDi naktį gamtoje. Nors buvo abejonių, jaučiau, kad sugebėsime sukurti tokį renginį. Dėl to esu labai dėkingas savo komandai, kuri visą laiką dirbo labai profesionaliai ir su meile.
Iš tų laikų su šypsena veide atsimenu, kaip Arnas su nedideliu automobiliuku tempė milžinišką generatorių vardu GOTAS, iš kurio byrėjo įvairiausi varžtai. Kaip kokia besotė juodoji skylė, ši pabaisa festivalio metu nuolat reikalavo degalų ir grasino "išjungti" renginį. Taip pat linksma prisiminti, kaip atsikabino verdamas katilas grikių košės. Laimei, niekas nenusidegino, ir košės visiems dalyviams užteko. Daug buvo tokių smagių akimirkų. Labai gera jas prisiminti...
Dabar kasmet laikau špygas, kad festivalis būtų saulėtas ir gausus dalyvių. Gerai prisimenu Arvydo, kurio sodyboje vyko pirmasis festivalis, žodžius "Čia ir dabar gimsta nauja graži tradicija."

Arnas Mankevičius
GaDi festivalio įkūrėjas (2006m).
GaDi'07 vadovas.

Su Girium nusprendėm suorganizuoti tokio lygio Gamtininkų dienas (GaDi), kad pralenktume visus kitus VU renginius. Tuo metu niekas netikėjo, kad gamtininkai gali kažką „krūto" suorganizuot „...ir išvis, kas jiems duos pinigų? Jie juk ne fizikai ir ne ekonomistai." - pasakė Artūras Šaltis (VU SA veteranas).
Įdėjus daug pastangų ir pasinaudojus krūva kontaktų, pavyko sukurti GaDi dienas su festivaliu. Organizatoriai dirbo naktimis, skyrė didžiąją dalį savo laiko, įsigijo skolų universitete ir net leido savo pinigus, kad būtų įgyvendinta festivalio idėja.%3Fem>
Tikslas buvo sukurti festivalį gamtoje, kuris truktų visą savaitgalį, grotų jaunos grupės, muzikos stilius pritaikytas gamtininkams, pigus alus ir visiška laisvė!
Visa tai buvo įgyvendinta, tačiau kiekvienais metais ateina nauji organizatoriai ir GaDi stilius vis keičiasi. Man iki šiol yra malonu dalyvauti dienose ir festivalyje, bei patarti jauniesiems organizatoriams.

Eglė Danilevičiūtė
GaDi'08 vadovė

Kai tapau GaDi vadove, buvau tik pirmakursė. Iš pradžių buvo sunku, pati netikėjau, jog sugebėsiu atlikti visas vadovės pareigas. Man trūko visko: patirties, žinių, kaip organizuoti tokio mąsto renginį. Buvau tik "užsidegusi" ir entuziastinga. Maniau, jog jei kažkam pavyko, tai ir man pavyks. Teko įveikti nemažai sunkumų, aukoti laisvalaikį GaDi vardan. Mane vadino "šefe su kerzais", o prieš festivalį ir "šefe su gipsu" :D (likimo ironija, jog sugebėjau pačiu netinkamiausiu metu koją susilaužyt...).
Prisimenu bemieges naktis, praleistas paskaitas. Bet GaDi yra to vertas. Kaip ir neįkainojama patirtis ir nuostabi komanda, su kuria teko dirbti.

Gintarė Trakanavičiūtė
GaDi'08 - avanGarDi vadovė
GaDi'09 - vadovė.

Kai tapau GaDi vadove, gyvenimas per kelias dienas apsivertė aukštyn kojom. Mokslai, laisvalaikis, draugai, asmeninis gyvenimas nejučia tapo antraeiliais dalykais, nes pagrindiniu gyvenimo tikslu tapo GaDi. Tačiau visi sunkumai pasimiršta, kai pamatai festivalyje besilinksminančius dalyvius, žinai, kad buvo verta. Po visko smagiausia pamatyti nepažįstamus žmones su GaDi marškinėliais. Akimirksniu jie tampa kaip seni geri draugai, prie kurių mielai prieitum pasikalbėti.
GaDi - tai šauniausia ką iki šiol esu nuveikus, o GaDi'09 organizatoriai labiausiai atsidavus komanda, su kuria kada nors teko dirbti.
Ačiū už puikų laiką kartu! ;)

Darius Juškevičius
pareigos: Apie 2008-ųjų GaDi žinojau viską:

GaDi: Muzika. Meilė. Linksmybės. Laisvė. Be lubų.
Savo rankas daugiau ar mažiau teko pridėti prie trijų GaDi, ir kiekvienąkart ištikdavo tas pats "organizatoriaus sindromas" - kai didžiausias džiaugsmas ateina stengiantis, kad viskas įvyktų, o vykstant belieka tik grožėtis rezultatu.
Galvojant apie GaDi pirmiausia į galvą ateina žmonės su kuriais tiek kurta: Girius, Arnas, Robertas, Jurga, Mantas, Gintarė, Eglė, Kastytis ir didelis būrys kitų, kurių galvos nuolat knibždėte knibždėjo puikiausiomis mintimis, kaip padaryti, padaryti geriau... O geriau padyti beveik visada pavykdavo ir nusivylimų arba nebuvo, arba aš jų tiesiog nepamenu. Pavyko pasiekti, kad apie GaDi galėtum išgirsti kalbant troleibuse, užtikti rašant kieno nors asmeniniame tinklaraštyje. Vadinasi, GaDi palieka pėdsaką. Pėdsaką mintyse ir gyvenime ne tik tų, kurie jį gimdė ir augino, bet ir tų, kurie jame dalyvavo. Manau jį įspaudžia jaunystės, nevaržomos laisvės, drąsos ir buvimo kartu pojūtis. Būtent - laisvė ir bendrumas buvo ir tebėra svarbiausios GaDi vertybės, dėl to ten ir gera.
GaDi visąlaik asocijuojasi su laisve.

Brigita Burkauskaitė
2007 m. GaDi atstovė spaudai, PR vadovė
2008 m. GaDi atstovė ryšiams su visuomene, PR vadovė.

GaDi - mano PR kelio pradžia, daug bemiegių naktų, du nuostabiausi organizaciniai komitetai, netradiciniai renginiai ir žaliausias festivalis Arvydo sodyboje. GaDi -mano be galo iki šiol mylimas ir augintas „vaikas".
Prie GaDi organizavimo prisijungiau 2007 m. Tais metais GaDi organizavimas buvo šiek tiek nustumtas į šoną, nes turėjome įvykdyti ir kitą projektą - Žemės dienas (ŽeDi), kurios vyko balandžio mėnesį. Taigi GaDi 2007 buvo organizuojamas praktiškai apie pusantro mėnesio. Buvo nelengva, nes dauguma žmonių savo dėmesį, darbą ir save dalino abiem projektams, bet mums pavyko. Buvome itin stipri komanda, o ypač komandos branduolys: be galo daug dirbdavome, stengėmės padaryti viską, kuo geriau, o savaitgaliais kartu linksmindavomės. Galbūt tai, kad mums pavyko sėkmingai suorganizuoti lėmė ir stiprus planavimas, žmonių tikėjimas GaDi idėja bei mokėjimas atriboti asmeninius santykius nuo darbinių. GaDi 07 neturėjo gana ryškios hierarchinės struktūros, pareigos buvo paskirstytos pagal tai, ką kiekvienas sugeba geriausiai, pvz. aš priklausiau SA informaciniam komitetui, todėl dirbau su GaDi infosklaida. Mane taip sakant įmetė į balą ir kapstykis kaip nori, nes iš tikro buvau visiškai žalia ir kompetencijos turėjau ne per daugiausia. Džiaugiuos, kad man visai neblogai su labiau patyrusių žmonių pagalba pavyko viską padaryti. Galbūt labiausiai iš GaDi 07 įsiminė iki šiol man regis nepralenkti GaDi mokymai;), komandinis darbas bei sugebėjimas suprasti vienas kitą iš pusės žodžio.
GaDi 2008 Eglei pasisekė suburti antrą tokią stiprią, užsidegusią GaDi idėja komanda. Organizuojant būta visko: džiaugsmo, ašarų, nemiegotų naktų, daug daug darbo, linksmybių. Labiausiai turbūt džiaugiuos tais metais sutikusi Justiną, su kuria kartu užsiėmeme GaDi PR. Turėjau galimybę iš jos išmokti kitokio požiūrio į PR, papildyti savo žinias. Su ja buvo lengva dirbti kartu, buvome tikrai labai stiprus tandemas, suprantantis ir pasitikintis vienas kitu. Iš antrųjų organizavimo metų labiausiai įsiminė stiprus Eglės vadovavimas ir atsidavimas GaDi, akcija V.Kudirkos aikštėje bei Povilo ir Akvilės ryžtas organizuojant GaDi festivalio elektronikos sceną.
Dabar nebeorganizuoti GaDi yra keista, kažko visada trūksta, kartais pagalvoju, gal vėl reikėtų prisijungti, bet vis gi visada prieinu prie tos nuomonės, kad organizavimą reikia palikti jaunesniems žmonėms, kad jie turėtų galimybę tobulėti. Nors ir nebeorganizuoju, vistiek domiuosi kaip sekasi, džiaugiuos kiekvienu GaDi žingsniu ir laimėjimu. Ir tikiuosi, kad GaDi gyvuos ilgai ilgai.

Justina Kaminskaitė
marketingas (2007 m.)
festivalio vedėja (2007 m., 2008 m.)

GaDyje pradėjau nuo rėmėjų paieškos. 2007 m. prisidėjau prie marketingo srities, bet labiausiai didžiuojuosi kitąmet  su GMF SA kolegomis ir StartFM komanda įrašytu GaDi džinglu. Vis dar turiu mišku trepsenantį bebriuką lengvai pasiekiamoje kompiuterio vietoje.
Du metus iš eilės, 2007 ir 2008, per GaDi užsiropštusi ant scenos skelbdavau atlikėjų vardus, pavadinimus ir informaciją apie rastus bei ieškomus daiktus. Nežinau, kiek iš tikrųjų to reikėjo festivaliui, bet vis dar saugau neatpažintų raktų mišrainę ir kažkieno laikrodį...
Nors dėl festivalio studentų atstovybė kuriam laikui supanašėdavo su renginių organizavimo agentūra, ši tradicinė šventė verta kiekvieno nesusipratimo ar nemiegotos nakties. Praeitų metų GaDi praleidau (jausmas tikrai nekoks), tad galiu ir prašauti vertindama renginio raidą. Labai džiugu stebėti, kaip organizatorių komanda sugeba kasmet papildyti GaDi patirtį, neprarasdama jau sukauptos. Tik dar džiugiau būtų, jei gamtininkai patikėtų savo galimybėmis sukurti ir dar stipresnę "rimtųjų" savaitės renginių dalį, atrasti nuoširdžiai aktualių, originalių temų, užuot kiekvieną pavasarį tarkavę šaligatvius abstrakčiomis "ojoi, globalinis atšilimas" sėdynėmis.
Tikiuosi, kritikuodama baisingai klystu. Nostalgija sučiupo atsimenant ir rašant... Esu tikra, jog po šiųmetinio renginio liksiu be amo geriausiąja prasme.

Andrius Peštenis
2005 - aisiais metais teko prisidėti prie GaDi organizavimo, po metų jau teko ir vadovauti GaDi organizaciniam komitetui, nors ir nepvyko sulaukti GaDi, nes teko išvykti iš Lietuvos.
2007 organizavau Tranzu į GaDi ir sporto dieną.
2008 - GaDi blogas.

Man GaDi - sentimentai, universitetas, gamta, draugai, "non stop party" :)
Ką iš festivalių atsimenu, tai, kad vis policija atvažiuodavo raminti, nes kaime žmonės negalėdavo užmigti nuo garsios muzikos :D Atsimenu, 2005 metų GaDi Amarito ar kokio ten sodyboje, kai velniškai lijo visą naktį ir kai GaDi užbaigiamąjame koncerte gamtoje susirinko iki 100 žmonių, o kitą dieną švietė saulė, parinomės pirtyje, na kas buvo žino kas ten dėjosi :D Iš blogesnių atsiminimų yra tai, kad teko nukentėti nuo marozų - kaimiečių, kurie sustabdė mūsų automobilį ir primušė T.J. (teko vykti į traumatologinį) :D čia šito publikuoti gal ir nereikia, gal tik šiaip į kokį neoficialų metraštį įdėsite :D

Tadas Stankevičius

2004- ais metais buvau vienas iš „Madų šou" (dabar jau vadinamo AvanGArDI) renginio organizatorių.

Tais metais buvo pakviesta LTV televizija, vyko filmavimas, o į vertinimo komisiją atvyko pakviestas V. Autukas (tuo metu labai liaupsintas ir perspektyvus auksarankis dizas). Kadangi būtent tais metais nemažai draugų studijuojančių kostiumo dizainą ir kt. ruošėsi ginti savo baigiamuosius arba kursinius darbus, nebuvo sunku prikalbinti sudalyvauti šiame renginyje. Kelias Geologijos ir mineralogijos katedros auditorijas pavertėme persirengimo kabinomis, o foje laiptai iš pirmo į antrą aukštą tapo madų demonstravimo podiumu. Buvo nerealus performance'as. Kiek pamenu sekančiais metais šis renginys į programą įtrauktas nebuvo. Tačiau, stebėjau praeitų metų AvanGArDI, kuriame apsilankė ir reportažą paruošė pats mados korifėjas M. Petruškevičius :). Ir šįsyk, tai vyko Didžiojoje aūloje.
2007- aisias simboliškai prisidėjau prie elektroninės muzikos stage'o organizavimo. Tais metais jis buvo pristatytas pirmą sykį. Deja, norėjau padaryti daug, tačiau diplominio rašymas pakišo koją, todėl įnašas buvo minimalus.
Nors dabar esu absolventas, tačiau išlikau lojalus GaDi ir šiais metais į festivalį atvyksiu kartu su dviratininkų peletonu, vadinasi dalyvausiu ne tik muzikos festivalyje, bet ir renginyje 'Dviračiu į GaDi'.
Man GaDi - fenomenalus kasmetinis reiškinys, vykstantis laike, kuriame gyvenu aš. Paskutinis atokvėpis prieš egzaminų sesiją. Laisvės ir jaunystės simbolis.

Vilmantas Juknelis
2006 (stovėjau prie įėjimo ir pardavinėjau bilietus)
2007 (organizavau Fotožygį; festivalio metu ir vėl pardavinėjau bilietus)
2008 (organizavau Fotožygį ir festivalio metu padėjau prie bilietų).

GaDi - tai milžiniška laboratorija, kurioje kiekvienas gali atrasti save, pasidalinti žiniomis, įgyti patirties, kuri bus naudinga vėliau ir kurios neįgysi universitete. Prie GaDi organizavimo prisijungia daugybė skirtingų žmonių ir kiekvieną kartą stebiuosi kaip iš tiek daug nuomonių išgryninamos geriausios idėjos, surandami kompromisai ir visi dirba dėl vieno tikslo - kad GaDi savaitės renginiai ir festivalis būtų įdomūs ir išskirtiniai. Taigi manau, kad žmonės prisidedantys prie GaDi organizavimo įgyja vadybinių ir organizacinių gebėjimų bei išmoksta gerbti nuomonių įvairovę.
Deja, dar nebuvo progos apsilankyti GaDi nuo to laiko kai neorganizuoju tad apie jausmus sunku ir kalbėti. Bet kiekvienas straipsnis spaudoje ar atsitiktinai išgirstas nepažįstamų žmonių pokalbis apie GaDi (koks cool GaDi yra:D) maloniai nuteikia.
Nesu rašytojas, tad tiek ir galiu pasakyti apie GaDi. Nors tiesą sakant GaDi palieka tokius įspūdžius, kurių žodžiais nenupasakosi :)

Mantas Malkevičius
2006-2010 m. GaDi dizaineris, tinklapio kūrėjas ir admininstratorius

Prie šios nepakartojamos šventės prisidėti teko 5-is kartus. Labai džiaugiuosi, kad teko pažinoti visus iki šiol buvusius GaDi organizatorius. Nuostabūs žmonės. Gera žiūrėti kaip visų MŪSŲ festivalis auga, tobulėja. Organizuojant GaDi būna visko, patinginiauji, atidarai „barako" kambaryje įrašų studija, dirbi iki paryčių su kolegomis. Linksmas būna vien jau pats procesas, nekalbant jau apie rezultatą. GaDi - renginys, kur galėjau realizuoti save. Daugiausia prisidėti teko kuriant GaDi veidą, vedant šią šventę į interneto platybes. Prisiminimu iš festivalio tikrai nebus gėda pasakoti ir savo anūkams.

Kotryna Vasiliauskaitė

Organizuodavau tranzavimo į GaDi festivalį malonumus ir košmarus :) Linksmiausia būdavo dar prieš pat GaDi galvoti maršrutą ir užduotis, įvertinti ar tai, ką sugalvojome, apskritai įmanoma atlikti :) Juokingiausia būdavo, kai pačios, organizatorės, pasiklysdavome šunkeliuose :D Visgi, tranzuotojų būdavo daug ir tai labai maloniai džiugindavo :) Taip pat su malonumu prisimenu ilgus vakarėlius prie bilietų pardavimo punkto, kuris šimtai metrų nuo viso pagrindinio GaDi renginio :) Kita vertus, susikūrus laužą būdavo labai jauku laukti vis atvažiuojančių mašinų :) Gera laukti GaDi ir žinoti, kad tu prie šio nuostabaus renginio taip pat kažkada prisidėjai, bet dabar gali tiesiog atsipūsti ir mėgautis malonumais :)

Jurga Povilėnaitė
Pareigos: GaDi festivalio grupės 2006 ir 2007 metais
GaDi: geriausias ivykis per visus studentiskus metus.

Prisijungiau prie GaDi 2006 organizavimo atkeliavus į pirmą org. susirinkimą. Nieko nepažinodama buvau priskirta padėti Linui (tada dar valdžiusiam laisvalaikį) su eisena ir dar kažkuo per GaDi dienas. Tada neįsivaizdavau nei kas kaip vyksta, nei kas už ką atsakingas, bet visi pasirodė rimtai nusiteikę ir žinantys kas kaip turės vykti.. na bent maždaug... Kaip sakiau tada dar neįsivaizdavau kaip dirba SA :)) Giriui ir Arnui pasiūlius įgyvendint open air gamtiško festivalio įdėją, visi entuziastingai sutikom neįsivaizduodami į ką veliamės. Ką iš savo veiklos pamenu, tai kad, grupes kuruot gavau, nes Arnas nebespėjo tuo užsiimt ir man buvo prisakyta su visais pasirašinėt sutartis, kad kas nesumastytų neatvykt. Muzikantai žiūrėjo į mane gan savotiškai, nes toks dalykas kaip studentiškas festas ir pusiau oficialios sutartys jiems nelabai derinos. O dar ir šūkis grupiu atžvilgiu buvo: svarbu ne kokybė, o kiekybė - vis vien kažkas bus gerai :D Beeet apie GaDi tik gerai, neskaitant tokių smulkmenu kaip kad nesusivokimo pasiimt grupių kontaktus, kad juos pasigaut festo teritorijoj, ar kai į pirmą festą vietoj planuotų ~300 žmonių atvyko ~1000, ar likus iki festo nepilnam pusdieniui sužinot, kad generatorius vis dėlto netelpa į lengvąją mašiną. Pats populiariausias taškas būdavo prie bilietų: nuolat veiklos pilna, įdomių daiktų iš ateinančių dalyvių susirenki (grandinių, iešmų, mečečių, įvairių paskirčių peilių), ir alkoholio konfiskuojamo netrukdavo, ir prie vartu susikurto laužo šviesa traukia. Dar žaidėm karą prie įėjimo. Per pirmą festą Frekenbok visą dainą man paskyrė :D O su tom linksmom istorijom.. ..tai Linas trukęs vidury pievos guli, su užrašu "organizatorius", šviečiančiu iš toli, tai prie elektronikos palapinės sunku prisiartint neapsinešus nuo žolės smogo, tai šūdų demonas išbėgantis iš medinės budelės ilūžus grindim. Dar dujokaukių vos ne kariuomenes dydžio atsargos suslėptos palapinėse, bandymai užtaikyt dieną kada nuvažiuot į Kernavę, kad rast Arvydą blaivą bent tiek, kad sugebėtų sutartį pasirašyt.
Ar didelė patirtis? Savaime suprantama :) apskritai GaDi ir yra tas įvykis, kuris suartina visą SA. 

 

Justina  Vaičiūnaitė – Misiūnienė
2008 – GaDi atstovė ryšiams su visuomene, +maketai
2009 – Visko po truputi: maketai, bendravimas su grupemis, teritorijos tvarkymas
2010 – GaDi atstovė ryšiams su visuomene, PR vadovė.

Manau, kad tiems kas nors kartą prisidėjo prie GaDi organizavimo, jis visam laikui lieka kažkas daugiau nei savaitę trunkantys renginiai ir festivalis gamtoje.
Kai pirmakart  atėjau į GaDi susirinkimą, neįsivaizdavau kas tai ir ką reikės daryt. Šiaip kas yra GaDi suvokiau tik jam pasibaigus. Tai daug bemiegiųnakčių, skambučiai nuo ankstaus ryto, susitikimai, skubėjimas, bendravimas ir daug daug linksmų, liūdnų, beprotiškų akimirkų praleistų dirbant. Ir viskas tik tam , kad kažkas galėtų praleisti linksmą pavasario savaitgalį.
Kiekvieni metai praleisti Gadyje skirtingi, bet visi idomūs ir atnešantys į gyvenimą naujų idomių žmonių. O šiaip visada organizuojant tokius renginius teka dirbti ne tik tai kas tau priklauso pagal pareigas, bet ir daug daug kitų smulkių darbelių. Ypač  festivalyje.
2008 festivalyje teko ir prie scenos stovėti, ir prie bilietų punkto pabūti ir apaugai kavą virti. 2009 festivalyje daugiausia laiko praleidau prie scenos ir bendraudama su grupėmis (ačiū jom už puikų koncertą ir supratingumą). 2010 daugiausia laiko praleidau organizatorių namelyje, bendraudama su apsauga, užukusių grupių nariais ir pavargusiai ir išsekusiais kolegom.
Visi treji metai prabėgo taip greit... O šiemet truputi truksta viso to skubėjimo, visų darbų. Bat juk reikia užlaisti vietą naujiems gamtininkams
J. Myliu GaDi ir esu dėkinga visiems prisidėjusiems, prisidedantiems ir prisidėsiantiems prie GaDi organizavimo. Jūs net neisivaizduojat kokie Jūs esat svarbūs.
Vienintelis nepatinkantys ir net erzinantis dalykas GaDyje, tai žmonių noras atsitrenkt ar pastumt mūsų Žemės gaublį (balioną)... Kam jį skriaust juk jis niekam nieko blogo nepadarė!
GaDi - kažkas labai savo ir labai artimo"

Ieva Mineikyė + Eglė Šiaučiulytė = „Miškelis“

Pirmaisiais mūsų gyvavimo GaDi metais (2008) dirbome atsikirai. Ten ir prasidėjo „Miškelio“ istorija. Eglei teko garbė organizuoti atrakciją „Mink į GaDi“. Tais metais akcija labai pasisekė, nes sulaukė didelio būrio dviratininkų. Na, o kur buvo Ieva? Ieva kartu su dar trim nuostabiomis merginomis – Ana, Gintare ir Inga – atgaivino seną GaDi savaitės renginį, tik jau su nauju pavadinimu, - „AvnGarDi“. Taip pat būsimasis „Miškelis“ leido dienas V.Kudirkos aikštėje mokydamos žmones rūšiavimo meno. Taip užsimezgė draugystė ir noras bendradarbiauti tolimesnėje GaDi veikloje...

2009 metai buvo kooperatyvūs! Eglė ir Ieva, tapusios „Miškeliu“, nusprendė savo jėgas išbandyti informacijos platinimo sferoje. Tai buvo iššūkis abiem, bet kartu ir gera gyvenimiška patirtis, nes teko dirbti visiškai naujoje srityje. Įsimintiniausias įvykis  – Neries pakrantėje stovėjusi savaitės akcijos palapinė, kurią nunešė vėjas :D

2010 metais „Miškelį“ apėmė kūrybos manija! Jos vaisius – Alkoorientacinis. Kartu su komandos narėmis Simona ir Justina, padarėme „awesome“ renginį, taip pat ir pirmąjį GaDi „pre-party“! Tikimės, kad ši studentiška tradicija bus tęsiama ;)

„Miškelis“ džiaugiasi tapusios ne tik GaDi dalimi, bet ir veteranėmis, prisidėjusios ir prie kitų GaDi reikalų, susipažįnusios su nuostabiais žmonėmis, patyrusios begalę nuotykių, įrėžusios į savo širdis GaDį, ir GaDi palikusios, na manykime, nemenką pėdsaką :D Tai buvo trys nuostabūs darbo, nemiegotų naktų, džiaugsmo ir ašarų, naujų draugų ir atradimų kupini metai.

Vestuvių fotografas